Ikimokyklinio ugdymo procese daugiausia dėmesio dažnai skiriama informacijai perteikti, nurodymams vykdyti, reikalavimui įsiminti, tačiau neretai pamirštama, kad svarbu ne tik klausytis, bet ir išgirsti, ne tik žiūrėti, bet ir išvysti… Akademiniame ugdyme pojūčiams lavinti – gebėjimui klausytis, stebėti, liesti, ragauti, uostyti – skiriama nepakankamai dėmesio.
Vaikas mokosi žaisdamas, stebėdamas, eksperimentuodamas, pamėgdžiodamas… Jutiminė vaiko patirtis nulemia, kaip vaikas suvoks savo kūną. Pojūčiams ugdyti rekomenduojama skirti kuo daugiau dėmesio, nes pripažinta, kad darni jutiminė veikla svarbi protinių gebėjimų vystymuisi. Svarbiausiais išskiriami lytėjimo, pusiausvyros, uoslės, skonio, regos, klausos pojūčiai. 1-oje straipsnių ciklo dalyje aprašomi žaidimai ir priemonės, skirti regos (optiniam) suvokimui lavinti.
Vaikas pasaulį pažįsta per pojūčius
Vaikas aplinkinį pasaulį pažįsta per savo pojūčius: ragaudamas, liesdamas, uosdamas, matydamas, girdėdamas, judėdamas. Pojūčiai (sensorinė sistema) padeda jam suvokti pasaulį. Suvokimas – tai aplinkos, pasaulio ir savęs pažinimas jutimo organais. Tai yra tiesioginis pažinimas.
Dirgikliai, veikdami regos, klausos, uoslės, skonio, lytėjimo organus, sukelia pojūtį, kuris atspindi vieną tam tikro dirgiklio ar daikto savybę: spalvą, garsą, temperatūrą, skonį, kvapą. Pats pojūtis yra sudedamoji suvokimo dalis.
1 schema. Penki pagrindiniai pojūčiai
Vaikas kaupia patirtį ir patiria įvairių sričių pojūčius visų pirma žaisdamas. Kiekvienam jo raidos lygmeniui reikalingos tos priemonės, žaislai, medžiagos, kurios labiausiai tenkina pažinimo poreikius.
R. Štainerio atlikti tyrimai patvirtino jutiminių funkcijų lavinimo reikšmę. Jutiminiai įspūdžiai turi ne tik lemiamos įtakos pojūčių formavimuisi, bet ir lemia viso kūno vystymąsi. Taip yra todėl, kad mažas vaikas žiūri, klausosi, ragauja, mąsto tarsi visu kūnu. Į jutiminius įspūdžius reaguoja ne tik pojūčių organai, bet ir apskritai visas vaiko kūnas yra tarsi didelis jutiminis organas.
Augdamas ir vystydamasis kūnas, visa fizinė struktūra per pojūčius gauna svarbiausius stimulus. Jutiminė patirtis daro įtaką ne tik augančio žmogaus sielai ir dvasiai, bet pirmiausia bendram fiziniam vystymuisi. Vaiko pojūčių pasaulis turi būti rūpestingai stebimas ir puoselėjimas. Mes ne tik ragaujame, bet ir užuodžiame. Kūniški lytėjimo, judėjimo, pusiausvyros pojūčiai žadina giliausius mūsų būties potyrius ir padeda suvokti lytėjimą, judėjimą, pusiausvyrą.
Kaip svarbiausi išskiriami lytėjimo, pusiausvyros, uoslės, skonio, regos, klausos pojūčiai. Visi daugelio vaikų jutimai pasireiškia ir vystosi vienu metu, yra tarpusavyje susiję. Labai svarbu skirti daugiau dėmesio vaikų pojūčiams ugdyti ikimokykliniame amžiuje, todėl pateiksime žaidimų, skirtų regos, klausos, skonio, uoslės, lytėjimo suvokimui lavinti ir žaidimų, apimančių visus pojūčius.
2 schema. Jutimų suvokimo (sensorinės) sistemos ir jų įtaka gebėjimams
Kas yra suvokimas ir pojūtis?
Žmogus pažįsta aplinkinį pasaulį per savo pojūčius. Šis aplinkos pažinimas vadinamas suvokimu. Taigi, suvokimas – tai aplinkos, pasaulio ir savęs pažinimas jutimo organais. Tai yra tiesioginis pažinimas. Dirgikliai, veikdami regos, klausos, uoslės, skonio, lytėjimo organus, sukelia pojūtį, kuris atspindi vieną tam tikro dirgiklio ar daikto savybę, pavyzdžiui, spalvą, garsą, temperatūrą, skonį, kvapą… Pats pojūtis yra sudedamoji suvokimo dalis. Pojūtis – tai materialaus pasaulio daiktų ir reiškinių, atskirų savybių atspindys veikiant mūsų jutiminius organus, todėl pats suvokimas yra grindžiamas pojūčiu ar jų deriniais.
Rega – optinis suvokimas
83 proc. pojūčių žmogaus priimama regos receptoriais, 11 proc. – klausos ir likusieji 6 proc. pojūčių tenka kitoms pojūčių sistemoms. 80 proc. žmonių turi regimąją atmintį. Todėl regai reikia skirti itin daug dėmesio.
Veikla, stimuliuojanti vaiko regėjimą nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių, užtikrina gerą regėjimo vystymąsi. Kūdikiui iki dviejų mėnesių amžiaus reikia rodyti labiau mėgstamų spalvų žaislus ir daiktus: geltonus, oranžinius, žalius. Raudoną spalvą vaikas pradeda pastebėti tik ketvirto mėnesio pabaigoje.
- Iš pradžių lėtai judinkite šiltos spalvos žaislą skersai kūdikio regėjimo lauko, kol šis pastebi ir seka daiktą akimis. Vėliau mėginkite žaislus judinti išilgai mažylio regėjimo lauko. Dar vėliau – ratu ar keisdami judėjimo kryptį. Vienu metu reikėtų rodyti ar kabinti 1–2, bet ne daugiau kaip tris žaislus.
- Keiskite žaislus, jų kabojimo vietą, kai tik kūdikis nustoja jais domėtis. Kartkartėmis kabančius žaislus pajudinkite. Ryškūs judantys muzikiniai žaisliukai, pakabinti virš lovytės ar vystymo stalo, padeda vaikui sutelkti dėmesį. Taip mažylis supažindinamas su formų įvairove.
- Laikydami dviejų mėnesių kūdikį ant rankų ir sukiodami įvairiomis kryptimis, padėsite jam lavinti pusiausvyrą ir išsiugdyti erdvės suvokimą. Panešiokite mažylį iš vieno kambario galo į kitą, laikydami jį nugarėle prispaudę prie savo krūtinės.
- Bendraukite su savo vaiku žiūrėdami jam į akis, darykite įvairias mimikas, leiskite įvairius garsus. Stebėkite, kaip kūdikis reaguoja stebėdamas jūsų veidą.Pradedant trečiuoju gyvenimo mėnesiu, rega tampa svarbiausiu sensoriniu kanalu, kuriuo gaunama informacija apie toliau esančius daiktus.
Rekomenduojami žaidimai ir priemonės regėjimo suvokimui lavinti
- Žaidimas „Prisimink spalvas ir formas“ (pirktinis žaidimas Memory)
- Žaidimas spalvomis
Ant grindų padedami penkių spalvų popieriaus lapai (raudonas, geltonas, žalias, mėlynas, rožinis ar kitokie). Vaikai kartu pavadina spalvas. Vėliau viena spalva (lapas), vaikams nematant, pašalinama ir vaikai turi pasakyti, kokios spalvos trūksta. Sunkesnis variantas: naudojami atspalviai: alyvinis, turkio, šviesiai žalias, tamsiai žalias, samanų ir kt.
- Spalvų pažinimas
Miške renkama įvairi gamtinė medžiaga. Grįžę vaikai surūšiuoja surinktą medžiagą pagal spalvas ir pavadina: akmenys – pilki, lapai – geltoni, raudoni, žievė – ruda, kankorėžiai – rudi ir t. t. Vyresni vaikai gali pavadinti pustonius: šviesiai ruda, tamsiai žalia ir kt.
- Aklojo šuo
Suaugusiajam užrišamos akys. Vaikas vedžioja jį po kambarį, aiškindamas, ką jis mato ir kas yra jo kelyje.
- Kur yra daiktas?
Koks nors daiktas pagal einamą temą (tarkim, mažas moliūgas rudenį) paslepiamas patalpoje arba rate. Prieš tai du ar trys vaikai išsiunčiami už durų. Paslėpti daiktą reikia taip, kad jis matytųsi stovint rate. Vaikai sugrįžta, atsistoja į rato vidurį ir žvalgosi. Pirmasis, pastebėjęs daiktą, atsisėda, neišduodamas, kur daiktas. Likusiems vaikams galima padėti patarimais.
- Atspindys veidrodyje
Priemonės: maždaug 10×10 cm veidrodžiai. Vaikai išeina į lauką ir vaikšto laikydami veidrodį veido lygyje po nosimi, kad galėtų į jį žiūrėti. Aplinka atrodo visiškai kitaip. Ypač tinkamas naudoti vaikštant po medžiais.
- Ko trūksta?
Įvairūs daiktai išdėliojami ant stalo (pagal temą ir vaikų amžių). Vaikams nematant paslepiami vienas ar du daiktai. Vaikai greitai turi pasakyti, ko trūksta.
- Veidrodinis žaidimas
Vienas vaikas yra kito „veidrodis“ ir atkartoja priešais stovinčio vaiko judesius.
- Surikiuok atspalvius
Vaikai pasideda priešais save pagrindinių spalvų korteles. Įvairių atspalvių kortelės guli dėžutėje. Vaikai turi priskirti atspalvius atitinkamai spalvai ir sudėti juos intensyvėjančia tvarka. Ant kitos kortelių pusės gali būti tam tikras skaičiukų kiekis, kad vaikai galėtų pasitikrinti.
- Spalvų maišymas
Sumaišyti kelias spalvas ir pažiūrėti, kokia spalva išeina. Sužinoti, kokias spalvas reikia sumaišyti, norint gauti tam tikrą spalvą.
- Žaidimas „Namų tvarkytoja“
Vienas vaikas išrenkamas ir turi išeiti iš patalpos. Likusieji vaikai padaro ratą. Išrenkamas vaikas – „namų tvarkytoja“, jis pantomima vaizduoja įvairius namų ruošos darbus (skalbimą, džiaustymą, grindų plovimą ir kt.). Visi vaikai daro tuos pačius judesius. Pakviečiamas išėjęs vaikas, jis stoja į rato vidurį ir turi atspėti, kas yra „namų tvarkytoja“. Kai atspėja, žaidimas tęsiamas.
- Eismo žaidimas (spalvų skyrimui)
Vaikai juda po patalpą kaip automobiliai. Jie turi stebėti šviesoforą. Vadovaujantis pakaitomis iškelia spalvotas skareles: raudona – STOP, geltona – DĖMESIO, žalia – LAISVAI VAŽIUOJAM. Variantai: galima padaryti gatves, sankryžas ir ten reguliuoti eismą šviesoforu
- Gyvūnų detektyvai
Paveikslėlius su gyvūnų atvaizdais sukarpyti į mažus gabaliukus, detales tyrinėti per lupą. „Gyvūnas, kurio mes ieškome, atrodo šitaip…“ Vaikas iš mažo gabaliuko bando atspėti, koks tai gyvūnas.
- Perspektyva
Apžiūrinėti daiktus iš įvairios perspektyvos (pavyzdžiui, miške stovint, sėdint, gulint ant nugaros, įlipus į medį, galva žemyn ir t. t.)
- Veidrodinė begalybė
Sustatyti šalia kelis didelius veidrodžius. Gaunamas atsikartojantis vaizdas.
- Pamatyk spalvas
Ratu sustatomos kėdės, atsuktos į rato išorę. Visi susėda nugaromis į rato vidurį. Žaisti galima lauke arba patalpoje. Užduotis – pamatyti kuo daugiau spalvų nesukiojant galvos. Paskui vaikai pasakoja, kur kokias spalvas matė (žalias lapas, mėlynas dangus, raudonas stogas ir kt.)
Sunkesnis variantas: pamatyti kuo daugiau tos pačios spalvos daiktų nepasukant galvos.
- Stok, tūpk, apsisuk
Ranka rodomos įvairios komandos, nevartojant žodžių. Pvz., ateik, čia, eik ten; ranka aukštyn – vaikai atsistoja („dideli“), ranka apačioje – vaikai atsitūpia („maži“), ranka pajudinama – vaikai apsisuka ir t. t.
Sunkesnis variantas: skarelė surišama mazgu, ja vaikams rodomi judesiai: sėstis, stotis, suktis, šokinėti ir t. t.
- Pienių riestainiai
Pienių kotus išilgai padalinti į juosteles ir įmesti į šaltą vandenį, juostelės susiraito. Kuo storesni kotai, tuo ilgiau tai trunka.
- Saulė
Deganti žvakė pastatoma apvalios skaros ar popieriaus lapo viduryje. Šalia dėžutėje sudedamos mažos žvakutės ir krepinio popieriaus juostelės. Vaikai vienas po kito guldo juosteles kaip spindulius ir uždega mažas žvakutes, kurias padeda spindulių gale. Galima žaisti Advento metu, vaikai gali sakyti norus ar palinkėjimus.
- Žvakės siuntimas ratu
Stiklinėje, kriauklėje ar ant padėklo pastatoma deganti žvakutė, kurią vaikai atsargiai siunčia ratu, stengdamiesi, kad liepsnelė kuo mažiau virpėtų.
- Mandala arba ornamentai
Aplinkui sustatomos dėžutės su įvairiais „lobiais“: kriauklytėmis, akmenukais, nugludintais stikliukais ir kt. Vaikai vienas po kito dėlioja daiktus nuo vidurio ant skaros, kurdami bendrą paveikslą.
- Balionai ir skarelės
Reikės: balionų ir permatomų šifono skarelių. Vaikai ima pripūstus balionus ir guldo juos ant grindų. Kai visi balionai suguldyti, vaikai atsargiai užkloja juos šifoninėmis skarelėmis. Stebi, kaip pasikeičia balionų spalvos, ypač kai ant geltono baliono uždedama mėlyna skarelė. Tinka kaip ritminio užsiėmimo užbaigimas.
ŽYMOS
AUSTĖJOS BLOGAS
- Meninis ugdymas ir į duris besibeldžiantis ruduo.
- Atėjo naujos mokyklos era.
- 650 000 valandų trunkantis stebuklingas atomų pokštas.
- Nauji mokslo metai. Pirmoji savaitė: lietaus rūbai arba kaip aš visur rašiau Gertrūdos inicialus.
- Petsono blynų torto 4-asis Gertrūdos gimtadienis.
- Kada išleisti vaiką į mokyklą: šešerių ar septynerių?
- Raudonasis receptų segtuvas.
- Tegul vaikai žaidžia (ir mokosi!).
- Ar auginate m1stytoj1?
- Mano Vaikystės sodo dienos.
VAIKO PASAULIS
- Neieškokime kaltų, o būkime sąmoningi
- Apie galima lyčių lygybės projektą darželiuose.
- Kaip žaisti su vaikais?
- EKO daiktų festivalis 2012
- Kai vaikai ir suaugę darnoje
- Mamos pasaulis
- Įkvėpimas
- Свои дети arba apie vaikus
- Vaikų nuotraukos internetinėje erdvėje
- Gerumo pamokos akimirkos: Ką man reiškia žodis Gerumas?
KOMENTARAI
- Ignas on Užduotys dėmesiui lavinti
- Anonymous on Nuorodos
- Anonymous on Nuorodos
- viktorija on Ilgi ir trumpi žodžiai
- vilija on A – AI diferenciacija
IKIMOKYKLINIS.LT
- Sveikiname su Rugsėjo 1-ąja!
- Ko ir kaip vaikai mokosi iš mūsų?
- Kaip padėti vaikui, kai jis pyksta?
- Kviečiame skaityti naujus straipsnius
- Laisvos vietos sostinės darželiuose bus paskelbtos rugpjūčio 10 dieną
- Rugpjūčio kūrybos ir menų ekspresas Klaipėdoje
- Naujas straipsnis apie ugdomąją meno terapiją skatinant vaikų kūrybiškumą
- Rūpestingi tėvai įrengė vaikams žaidimų aikštelę
- Naujas straipsnis apie specialųjį ugdymą Kaune
- Kaip vaikai įsivaizduoja mūsų pasaulį?
ELOGOPEDŲ DRAUGAI
ADMINISTRAVIMAS
- Site Admin
- Log out
- Entries RSS
- Comments RSS
- WordPress.org
Matau, girdžiu, liečiu, uodžiu, ragauju… (2 dalis)
Klausa, arba girdimasis suvokimas
Kūdikio klausa
Garso suvokimas vystosi dar iki mažylio gimimo. Būsimas kūdikis girdi ištisą mamos kūno garsų simfoniją: nesustodama plaka širdis, gaudžia tekantis kraujagyslėmis kraujas, burbuliuoja žarnynas. Todėl gimus mažyliui nereikia sukurti visiškai tylios aplinkos – tai nenatūralu ir neįprasta vaikui. Jau pirmąją savo gyvenimo dieną mažylis gali atskirti savo gimtąją kalbą nuo nepažįstamos kalbos: jis žiūri į tą žmogų, kuris kalba gimtąja jo kalba. Naujagimiai reaguoja į garsą ir gąsdinasi garsaus ir netikėto triukšmo. 8 savaičių vaikas pradeda kreipti dėmesį į ilgus garsus, pavyzdžiui, į dulkių siurblio gaudimą.
3 mėnesių amžiaus vaiko smegenų dalys, atsakingos už klausą, tampa aktyvesnės. Mažylis išreiškia domėjimąsi įvairiais garsais. Išgirdęs įdomų garsą, jis pasukagalvą, atlieka aktyvius judesius burna. Mažylis pradės tarti pirmus žodžius tik po kelių mėnesių, tačiau jis jau ruošiasi mokytis kalbėti. Tyrimai rodo, kad garsų, kuriuos skleidžia 3 mėnesių mažylis, skaičius yra didesnis, jei suaugusysis reaguoja į juos ir šneka su kūdikiu. Vaikas pradeda geriau pažinti garsus, kai mato, kokie daiktai juos skleidžia. Gimęs kūdikis jau atpažįsta mamos ir tėčio balsus pagal jų kalbos ypatybes, su kuriomis jis susipažino dar būdamas įsčiose. 3 mėnesių mažylis reaguoja į mamos balsą net nematydamas jos.
6 mėnesių jis atpažins balses – gimtosios kalbos pagrindą. Jeigu vaikas girdės kitas kalbas, pažins ir kitus garsus bei intonaciją. Jeigu mama daug ir išraiškingai kalbės su vaiku, kalbos garsai geriau įstrigs jo atmintyje, ir jis greičiau išmoks susieti daiktus su žodžiais. Įdomu, kad mažylio pulsas keičiasi, kai jis klausosi melodingos kalbos.
14 mėnesių amžiaus vaikutis jau reaguoja į savo vardą. Gydytojas vaiko klausą paprastai tikrina, kai jis sulaukia 7–9 mėnesių. Būtinai reikia pranešti gydytojui, jeigu atrodo, kad vaikas blogai girdi, nes tai gali turėti didelės įtakos jo gebėjimui mokytis.
Triukšmas ir kalba
Per didelis triukšmas gali sulėtinti arba pamažu netgi sužlugdyti vaiko kalbos raidą. Vaikai turi išmokti atskirti paskirus garsus, svarbų triukšmą nuo foninio. Tačiau, jei vaiko pasaulis perpildytas triukšmo, nenuostabu, kad savisaugos sumetimais jis stengsis negirdėti jokių garsų.Tyrimai parodė, kad tie vaikai, kurie augo triukšminguose namuose, pradėjo kalbėti daug vėliau už savo bendraamžius, o jų kalbos lavėjimo procesas buvo ilgesnis ir lėtesnis.
Tylos ir triukšmo pusiausvyra
Pati sveikiausia vaikui aplinka yra rami ir tyli. Ramioje aplinkoje vaikų protas, jausmai ir kūnas ilsisi. Tylos pertrauka reikalinga ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, mat geras, nors ir trumpas poilsis yra įmanomas tik tyloje. Tačiau nereikia panikuoti ir stengtis namuose palaikyti absoliučią tylą. Dulkių siurblio ar skalbimo mašinos garsai nėra tokie pavojingi, lyginant su radiju ar televizoriumi, kurie neretai yra įjungti nuo ryto iki vakaro. Atsargiai reiktų vertinti ir žaislus, skleidžiančius įvairius garsus. Žaislo skleidžiamas garsas negali viršyti 80 decibelų, bet ne visi žaislų gamintojai to paiso.
Neišlavintas girdimasis suvokimas trukdo išmokti skaityti
Kartais gabus, normalaus intelekto ir pagal amžių išsivystęs vaikas nesugeba gerai skaityti ir rašyti, daro daug klaidų ir negali susikaupti. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mažylis yra negabus. Vaikas greitai pavargsta, jam neįdomi siūloma veikla – skaitymas ar rašymas. Tačiau mažyliui galima padėti, išlavinus foneminę jo klausą. Paprastai daugelio vaikų, kuriems nesiseka rašyti ir skaityti, intelektas yra geras, tik nepakankamai išlavinta foneminė klausa – girdimasis suvokimas. Ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų foneminė klausa ugdoma darželiuose, ypač priešmokyklinėse grupėse, o namuose augantys vaikai kartais šių įgūdžių stokoja.
Užsiėmimai neilgi
Lavinti foneminę klausą geriausia pradėti mokant skirti tuos garsus, kuriuos mažylis taisyklingai ištaria. Užsiėmimams kasdien galima skirti nuo 5 iki 10 minučių, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo domėjimąsi. Pasiūlykite vaikui keletą užduočių. Pirmiausia pravartu išmokyti išskirti garsus iš aplinkos garsų, pavyzdžiui, atspėti, kas skambėjo, atskirti garsą „a“ nuo būgno ar dūdos skambėjimo. To vaikus galima mokyti nuo trejų metų.
Vėliau reikėtų tarti keletą garsų, pavyzdžiui, „a“, „o“, „u“ ir paprašyti, kad vaikas, išgirdęs reikalingą garsą, suplotų rankomis. Kai vaikas išskiria mokomuosius garsus iš daugelio kitų garsų, reikia mokyti juos atpažinti skiemenyje, o vėliau, ypač per užsiėmimus priešmokyklinėse grupėse, – žodžiuose ir sakiniuose. Vaikas turėtų žinoti, kiek žodyje yra skiemenų, kokį garsą girdi jo pradžioje, o kokį – gale.
Mokytis – lyg žaisti
Mokyti skirti garsus reikia žaidimo forma. Pavyzdžiui, vaikams sakyti, kad išgirdę garsą „s“, parodytų, kaip bėga vanduo, o išgirdę garsą „ę“, pakėlę rankas į viršų, parodytų, kaip ošia medžiai. Yra įvairių žaidimų, kurie padėtų vaikui pasirengti mokyklai, lavintų jo girdimąjį suvokimą, smulkiąją motoriką, formuotų pradinius skaitymo ir rašymo įgūdžius.
Žaidimai ir priemonės, skirti klausos (girdimajam) suvokimui lavinti
- Rato žaidimas „Tip, tip“
Vienas vaikas atsigula rato viduryje ant pilvo, padeda veidą ant pagalvės ir užsimerkia. Kitas vaikas gulinčiajam tipena pirštais per nugarą ir paplonintu balsu sako „Tip, tip“. Paskui šis vaikas atsisėda į savo vietą, o gulintysis spėja iš trijų kartų, kuris vaikas tai darė.
- Gyvūnų koncertas
Kiekvienas vaikas pasirenka, kokį gyvūną jis vaidins, ir skleidžia to gyvūno „balsą“ (mū-mū, kva-kva, miau-miau ir t. t.). Šis koncertas įrašomas į diktofoną. Vaikai klausydami bando išgirsti visus gyvūnų balsus.
1 variantas. Vienas vaikas stovi rato viduryje užrištomis akimis. Kiekvienas vaikas skleidžia savo balsą. Vaikas viduryje turi pagal balsą surasti tam tikrą gyvūną.
2 variantas. Vienas vaikas palieka patalpą. Jam grįžus, du vaikai skleidžia tą patį „balsą“, o vaikas viduryje turi surasti „balsų“ porą.
- Garsų atmintis ( „Memory“)
Panaudoti tuščias dėžutes nuo fotojuostų. Reikia turėti porinį jų skaičių, geriausiai – 24. Po dvi dėžutes pripildyti vienodų medžiagų (smėlio, kruopų, žirnių, segtukų ir kt.). Ant dėžučių dugno galima užklijuoti po du vienodos spalvos ir formos ženkliukus, kad prireikus būtų galima pasitikrinti. Žaidžiama kaip įprastinį „Memory“ žaidimą. Kas suras daugiau vienodų porų?
- Užsimerk ir įsiklausyk
Būnant lauke užmerkti akis 3 min., o vėliau papasakoti, ką girdėjo.
- Koks tai triukšmas?
Viena grupė įrašo į diktofoną įvairių triukšmingų garsų, o kita grupė spėlioja, kas tai gali būti.
- Parodyk, kur ploja
Vaikai sėdi ratu, o rato viduryje sėdi vaikas užrištomis akimis. Vienas vaikas iš rato pradeda plodamas artėti prie vaiko viduryje. Šis turi greitai pirštu parodyti, kur ploja. Jei parodo teisingai, plojantysis atsisėda į savo vietą, stojasi kitas. Jei vienam kuriam vaikui pavyksta prieiti prie esančiojo viduryje, jis sėdasi į rato vidurį.
- Ką girdėjai?
Vaikai užmerkia akis. Vienas vaikas sukelia visiems žinomą triukšmą, pavyzdžiui, šluoja šluota ar nuleidžia vandenį. Vaikai pasako, ką girdėjo.
- „Akla karvė“
Padedama dėžė su įvairiai skambančiais muzikos instrumentais, juos vaikai apžiūri, pavadina.
Pakviečiama vaikų pora, vienas gauna instrumentą, antram užrišamos akys. Vaikas su instrumentu atsistoja kur nors patalpoje ir visiems triukšmaujant bando išgaudamas instrumentu garsą prisivilioti savo „aklą karvę“. Paskui poros apsikeičia vaidmenimis.
Variantas: žaidimą galima pasunkinti, kai visi vaikai užrištomis akimis ieško savo partnerių.
- Šnaresių skyrimas
Visi sėdi ratu. Vienas vaikas užmerkia akis. Jis turi atspėti, kokį šnaresį išgavo kitas vaikas: perplėšė laikraštį, suplojo, spragtelėjo pirštais, treptelėjo, stuktelėjo kaladėlėmis, atitraukė užtrauktuką ir t. t.
- Paslėpti žadintuvai
Patalpoje paslepiami tiksintys laikrodžiai. Vaikai turi įsiklausyti ir juos surasti. Taip pat galima žadintuvus prisukti ir nustatyti, kad jie skambėtų, pavyzdžiui, kas minutę. Vaikai turi surasti skambančius žadintuvus.
- Garsų gaudytojai
Vaikai eina į mišką ar į miestą, turėdami aiškų tikslą: surinkti kuo daugiau garsų. Ką galima išgirsti įvairiose vietose: gatvių sankryžoje; statybų aikštelėje; miške; prie ežero? Triukšmas ir garsai gali būti įrašyti, o grįžus pateikti kaip mįslės ar suvaidinti vaikų. Siūloma prisiminti, kur kiekvienas konkretus garsas buvo išgirstas? Galima pasiūlyti nupiešti daiktus, kurie skleidė girdėtus garsus.
- Garsų loto
Reikalingi įvairių triukšmo šaltinių: bėgančio iš čiaupo vandens, traukinio, mašinos, telefono ir kt. paveikslėliai. Garsai, kuriuos skleidžia atitinkami šaltiniai, įrašomi į laikmeną. Vaikai klausosi garsų įrašų ir suranda atitinkamus paveikslėlius.
- Laikykitės tylos
Dauguma grupės vaikų sėdi ant grindų užmerktomis akimis. Visi sėdi tyliai, nes turi išgirsti, iš kurios pusės pasigirs garsas. Keli vaikai stovi atokiau patalpoje. Jie turi skambančius instrumentus arba kitus daiktus, su kuriais gali išgauti garsus (pavyzdžiui, raktų ryšulėlį ir kt.). Pagal auklėtojos signalą vienas vaikas pajudina turimą instrumentą arba kitą skambantį daiktą. Sėdintys vaikai turi išgirsti, iš kur sklinda garsas, ir parodyti ranka kryptį.
- Išgirsk smeigtuką
Priemonės: smeigtukas, gongas (ar kas nors panašaus).
Ar įmanoma išgirsti krentantį smeigtuką? Vaikai spėlioja. Dauguma sako: „Ne!“ Rodomas smeigtukas. Vaikai užmerkia akis. Gongu duodamas signalas. Kai jis nuskamba, paleidžiamas kristi smeigtukas. Smeigtukui nukritus gongas suskamba antrą kartą. Vaikai atmerkia akis. Auklėtoja klausia: „Ar girdėjote?“
Pastaba. Smeigtuko kritimo garsas gerai girdimas beveik ant kiekvienų grindų. Vis tik reikėtų iš anksto pabandyti atlikti šį pratimą nedalyvaujant vaikams.
Šis pratimas tinka temai „Tyla“. Daug ką galime išgirsti, tik kai būna visiškai tylu. Tyla suteikia galimybę atmesti mums įprastą triukšmą ir išgirsti tuos garsus, kurių paprastai negirdime. Tyloje mes girdime tiksint sekundinę rodyklę, girgždant medį, kartais girdime patys save, savo pulsą, skrandžio gurgimą, kvėpavimą ir t. t.
Vaikai skatinami ir namuose įsiklausyti į tylą ir išgirsti tai, ko paprastai negirdime.
- Skambanti lėkštė (ar dubuo)
Kai su mediniu pagaliuku suduodame per metalinę lėkštę, vaikai klausa suvokia skambančios lėkštės garsą. Kai vaikai nebegirdi skambesio, jie turi tyliai atsisėsti ant savo kėdučių, atsistoti, tyliai pastatyti kėdutes prie stalo (užduotis keisti, kad vaikams neatsibostų). Gali užtrukti kelias dienas, kol vaikai išmoks išties tyliai atlikti veiksmą, bet tikrai verta pabandyti.
- Dainuojančios stiklinės
Stiklinės kraštu trinamas pirštas, kol pasigirsta gaudesys. Sustatomos kelios stiklinės ir į jas įpilama skirtingas kiekis vandens. Pirštu trinamas kraštas, kol išgaunamas garsas. Palyginami tuščios ir pripiltos vandens stiklinės garsai.
- Varpeli, neskambėk
Vaikai perduoda ratu vienas kitam varpelį, stengdamiesi, kad jis nesuskambėtų.
- Kur skambėjo?
Vaikai sėdi užmerktomis akimis. Auklėtoja vaikšto po patalpą ir kartkartėmis suduoda per trikampį. Vaikai turi ranka parodyti kryptį, iš kur sklinda garsas.
- Tyla
Garsiai skambinama trikampiu. Vaikai turi atsimerkti tada, kai nebegirdi skambėjimo.
Lavinkite vaiko klausos dėmesį
Reikia turėti paveikslėlių, kuriuose nupiešti įvairūs garsus skleidžiantys daiktai. Išgaukite įvairius garsus su daiktais (šaukštais, monetomis, žadintuvu, telefonu, buteliukais su žirniais ir kt.). Vaikas užsimerkia, nusisuka ar užsideda kaukę, t. y. nemato garso šaltinio, tačiau išgirdęs garsą pasako ar parodo paveikslėlyje, ką girdėjo.
Burnos ir kūno garsai
Kartu su vaiku ištyrinėkite, kokius garsus ir šnaresius gali skleisti mūsų kūnas ar burna:
|
Plojimas rankomisSpragsėjimas pirštaisTrynimas delnais
Trepsėjimas kojomis Žingsniavimas Kaukšėjimas dantukais Pliaukšėjimas liežuviu Šliurpimas valgant Čepsėjimas |
AimanavimasRėkimasŠnabždėjimas
Žiovavimas Kosėjimas Čiaudėjimas Dainavimas Švilpimas Pūtimas |
Pavadinkite paveikslėliuose pavaizduotus kūno ar burnos veiksmus, juos imituokite kartu su vaiku, sakydami, ką darote.
Išbandykite, kokius dar triukšmus galite imituoti kūnu ar burna, žiūrėdami į paveikslėlius: mašinos ūžimą, vėjo šniokštimą, krano lašėjimą, baliono sprogimą, dulkių siurblio ūžimą ir t. t.
Vienas užsidenkite akis, kitas imituokite kokį nors garsą. Pirmasis turi atspėti veiksmą ar daiktą, pakartoti garsą ar parodyti atitinkamą paveikslėlį.
Sukurkite trumpą pasakojimą remdamiesi paveikslėliais; tegul vaikas vienas arba Jūs kartu su juo pasakojimą „įgarsinkite“.
Daiva Kavaliauskienė, logopedė metodininkė, edukologė
http://www.ikimokyklinis.lt/
Komentarai