ikimokyklinis.lt
Kai kurie edukologai mano, kad kompiuteriai nėra tinkama ugdymo darželyje priemonė. Jie labiau norėtų, kad vaikai konstruotų, pieštų, vaidintų. Bijoma, kad vaikai, daug laiko praleidžiantys prie kompiuterio, taps izoliuoti, neišsiugdys tam tikrų socialinių įgūdžių, atsiras tam tikros sveikatos problemų, teigiama, kad kompiuteris slopina vaizduotę, kūrybingumo ir intelekto raidą. Tačiau kitų (JAV Nacionalinės mažų vaikų švietimo asociacijos technologijų tarybos užsakytų ir Susan Haugland (2000) atliktų) tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad kompiuteriai gali suteikti vaikams pažinimo galimybių tada, kai jais tinkamai naudojamasi. Buvo nustatyta, kad trimečiai ir keturmečiai vaikai, kurie užsiima kompiuterine veikla, išsiskiria iš savo bendraamžių, nežaidžiančių kompiuteriu, aukštesniu intelektu, neverbaliniais įgūdžiais, struktūrinėmis žiniomis, abstrakčiu mąstymu, ilgalaike atmintimi, rankų miklumu.
Mažo žmogaus kalbą tiesiogiai veikia socialinė, kultūrinė patirtis. Kuo aplinka palankesnė, tuo geresnės sąlygos vaiko kalbos raidai. Suaugusiųjų pareiga garantuoti, kad vaikas gautų įdomios asmeninės patirties, šiuolaikinio gyvenimo problemas atspindinčios informacijos, patirtų įdomių nutikimų, apie kuriuos jam norėtųsi kalbėti. Pedagogui gi svarbu išsiaiškinti ir pažinti vaiko komunikacinę, informacinę patirtį ir ją remtis numatant kalbos ugdymo kryptis, temas.
Neseniai savo įstaigoje atlikau „Vaikų komunikavimo bei informacinės patirties, aplinkos ir sąlygų tyrimą“, susidedantį iš klausimyno auklėtojoms ir klausimyno tėvams. Tyrimas buvo atliekamas siekiant įvertini ir reflektuoti mūsų įstaigos ugdymo programos „Nuo…iki“ skyrių „Komunikacija, kalba, rašymas“. Trumpai apžvelgsiu, ką parodė tyrimas, t.y. kokią patirtį 5-6 metų vaikas jau atsineša į darželį ir ar ta patirtis panaudojama ugdymo procese?
Vaiko IKT patirtis ir sąlygos šeimoje
Tėvų buvo klausiama:
- Kokiomis IKT priemonėmis vaikas naudojasi namie, ar naudojasi kompiuteriu?
- Kokia reikšmė teikiama IKT priemonėms vaiko šeimoje, kam teikiama pirmenybės?
- Kiek laiko vaikas praleidžia prie televizoriaus, kompiuterio?
- Ar tėvai kontroliuoja, ką mato, žiūri, kokius žaidimus žaidžia?
- Ar egzistuoja taisyklės naudojantis IKT priemonėmis, kas jas nustato, kaip jų laikomasi, kaip dėl jų tariamasi?
Paaiškėjo:
- Praktiškai visi vaikai namie naudojasi kompiuteriu, o kitomis IKT priemonėmis įvardijo TV, mobilų telefoną, personalinį kompiuterį, žaidimų kompiuterį.
- Kompiuteriui teikiama antraeilė reikšmė, o pirmenybė – bendravimui, knygoms.
- Nors tėvai teigė, kad kontroliuoja laiką, kurį vaikas praleidžia prie kompiuterio, tačiau dauguma vaikų kasdien praleidžia bent iki 2 val., o savaitgaliais iki 3 val.
- Žaidimų turinį tėvai teigė žiną, tačiau labai dažnai mažesni vaikai būna paliekami prie kompiuterio su vyresniais broliais, seserimis.
- Bandoma riboti prie kompiuterio praleidžiamą laiką ir turinį, tačiau kartais kyla problemų, o taisyklių ne visada pavyksta laikytis.
Vaiko patirtis ir prioritetai
Tėvų buvo klausiama:
- Kokiose situacijose vaikas linkęs kalbėti, komunikuoti?
- Kam teikia pirmenybę bendraudamas: tam tikriems suaugusiesiems ar vaikams kaip bendravimo partneriams?
- Ar mėgsta klausytis, kai jam skaitoma, sekamos istorijos, ar mėgsta klausytis šeimos istorijų?
- Kokias knygas mėgsta ypatingai? Kokių kasečių mėgsta klausytis/ apie kokius filmus pasakoja?
- Kokie filmukų herojai jam įdomūs, aktualūs? Kodėl?
- Ar vaikas mato skirtumą tarp reklamos ir laidos?
- Ar vaikas piešia, pasakoja įspūdžius iš filmukų, kompiuterio?
- Kaip reaguoja į kitas kalbas? Jei yra kitakalbių, kaip juos priima?
- Ar vaikas žino savo vardo reikšmę? Ar esate su vaiku apie tai kalbėję?
Paaiškėjo:
- Vaikai linkę labiau kalbėti tarp bendraamžių, žaidybinėse situacijose, pasakodami įspūdžius, laidas, filmukus.
- Vaikai labai mėgsta klausytis sekamų istorijų, ypač pasakų.
- Vaikai dažnai kalba apie matytų filmukų herojus, personažus, tokius kaip milžinas Halkas, superherojus „Žmogus voras“, princesės ir kt.
- Vaikai labai mėgsta žiūrėti meksikiečių serialus, animacinius filmus „Ledynmetį“, „Šreką“, „Alvinas ir burundukai“ ir pan.
- Niekas nenurodė specialiai vaikams skirtų TV laidų.
- Vaikai suvokia skirtumą tarp laidos ir reklamos ir nervuojasi dėl reklamų ilgumo.
- Vaikai piešia ir perpasakoja įspūdžius iš filmukų, kompiuterinių žaidimų.
- Vaikai reaguoja į kitas kalbas, domisi, bando išmokti vieną kitą žodį, stengiasi mokytis, nori žinoti ką reiškia, įdėmiai klauso, klausia, apie ką kalba.
- Pusė tėvų nebuvo kalbėję su vaiku apie jo vardo reikšmę ir niekada tuo nesidomėjo, tačiau buvo ir tokių, kurie kalbėjo apie tai su vaiku ir vaikas žinojo kitus žymius žmones tuo pačiu vardu ar vietovardžius.
Informacinė vaikų patirtis
Tėvų buvo klausiama:
- Kokias informacines priemones vaikai žino? Kokias naudoja namuose?
- Kur, kaip ir kada Jūsų vaikas išsiaiškina nežinomus jiems klausimus?
- Kokio turinio įrašams Jūsų vaikas teikia pirmenybę?
- Kokioms TV laidoms Jūsų vaikas teikia pirmenybę ir ką apie jas pasakoja?
Paaiškėjo:
- Vaikai puikiai žino ir naudoja visas informacines priemones: knygos, įrašai kasetėse, CD, DVD, filmai, televizija, kompiuteris.
- Vaikai nežinomų jiems dalykų klausia tėvų, darželyje, senelių, sužino iš aplinkos, patys ieško internete (!)
- Iš įrašytų filmų dauguma teikia pirmenybę pasakoms, linksmiems filmukams, vis dar populiarūs teletabiai.
- Per TV vaikus domina filmukai, serialai, veiksmo filmai, žinios, orai, mažai domina laidos vaikams.
Rašto formos vaiko aplinkoje
Tėvų buvo klausiama:
- Ar Jūsų vaikas domisi tekstu, ar atpažįsta žodžius kitomis kalbomis? Kokius?
- Kur namų aplinkoje Jūsų vaikas aptinka rašto ženklus? (Signalai, simboliai, rašytiniai reklaminiai ženklai, kuriuos vaikai gali „skaityti“…)
- Ar Jūsų vaikas naudoja raides ir antspaudus, štampus? Ar „rašo“ kompiuteriu?
- Ar Jūsų vaikas turi priėjimą prie informacijos šaltinių? (dalykinės knygos, enciklopedijos, atlasai, žodynai, ugdymosi programos, internetas)
- Ar Jūsų vaikas žino vietas, kur galima rasti knygų, ar jomis naudojasi? (Bibliotekos ir knygynai)
- Ar Jūsų vaikas turi galimybę komunikuoti telefonu, faksu, internetu, el.paštu? Ar tuo domisi?
- Ar naudojamos modernios IK technologijos naujoms žinioms įgyti ar žaidimams?
- Ar namie Jūsų vaikas gali naudotis kompiuteriu su jam tinkama žaidybine ir mokomąja programine įranga?
Paaiškėjo:
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai domisi, skiria skaičius, raides, domisi anglų, rusų, lietuvių užrašais.
- Rašto ženklų namų aplinkoje vaikai aptinka mažai arba neaptinka (knygos, žurnalai, buitinė technika), specialių užrašymų tėvai nenaudoja.
- Dauguma vaikų rašo kompiuteriu, piešdami naudoja raides.
- Anot tėvų, visi vaikai turi priėjimą prie informacijos šaltinių.
- Bibliotekomis naudojasi nedaugelis, o knygomis vaikai domisi knygynuose ir prekybos centruose.
- Vaikai komunikuoja telefonu, kompiuteriu, per „Skype“, domisi bendravimu internetu.
- Kompiuteris dažniausiai naudojamas ne žinioms ar edukaciniams žaidimams, bet veiksmo žaidimams.
Matome, kad jau darželinukas į ugdymo įstaigą atsineša pakankamai didelę naudojimosi IKT patirtį ir tą patirtį jis nori pratęsti, pritaikyti darželyje. Tačiau ar visuomet tam yra pasirengę pedagogai ir ar jie tinkamai įvertina tą patirtį?
Iš auklėtojų atsakymų paaiškėjo, kad ugdymo įstaigoje auklėtojos nesuteikia svarbos vaikų media įspūdžiams ir jų išsamiau neaptarinėja, yra linkusios įžvelgti labiau neigiamą kompiuterinių žaidimų įtaką vaikų elgesiui, agresyvumui. Tačiau, kita vertus, auklėtojos pažymi, kad tie vaikai, kurie geba tematizuoti media patirtį, suburia didesnį klausytojų ratą apie save ir tai turi įtakos vaiko padėčiai grupėje. Panaudoti media patirtį savo padėčiai grupėje įtvirtinti dažniau geba tie vaikai, kurie turi vyresnius brolius ar seseris. Taip pat ikimokyklinio amžiaus vaikai linkę susitapatinti su filmukų ir kompiuterinių žaidimų herojais, ypač tai pastebima tarp jaunesnio ikimokyklinio amžiaus vaikų, o priešmokykliniame amžiuje beveik išnyksta arba tampa nebe taip ryšku.
Taip pat auklėtojos pastebi, kad vaikai linkę žiūrėti suaugusiųjų laidas ir jas aptarinėti (pvz., populiari laida „2 min šlovės“ ir pan.), tačiau mažai domisi vaikų laidomis.
Jau minėjau, kad kuo aplinka palankesnė, tuo geresnės sąlygos vaiko kalbos raidai. Auklėtojų nuomone komunikavimo poreikiams tenkinti vaikų darželyje trūksta IKT, media priemonių. Grupėse turėtų būti internetas, kompiuteris, spausdintuvas, fotospausdintuvas, fotoaparatas, diktofonas, priemonės vaikų balsų įrašymui ir klausymui, ausinės, grotuvai, daugybė įrašų su įvairių tautų pasakomis, mitais ir dainomis, videokamera, mikrofonai…
Kaip būtų galima grupėje panaudoti IKT vaikų komunikavimo kompetencijai gerinti?
Darželis vaikui galėtų būti ta vieta, kur jis galėtų lavinti savo kompiuterinės veiklos įgūdžius stebimas pedagogų. Apie vaiko veiklą prie kompiuterio daug rašo autoriai D. T. Dogde, L. J. Colker, C. Heroman savo knygoje „Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas.“ Jie teigia, kad vaikai, turėdami grupėje kompiuterį kaip ugdymosi priemonę, gali:
• susipažinti su technologijomis,
• įgyti skaitymo ir rašymo pradmenų,
• įgyti matematinių įgūdžių, susipažinti su sąvokomis,
• įgusti kūrybingai save išreikšti,
• spręsti problemas ir tobulinti tyrinėjimo įgūdžius.
Žaisdami prie kompiuterio poromis ar mažomis grupelėmis, vaikai kaupia patirtį, bendrauja, ir kartu lavina socialinius įgūdžius. Vaikams ką nors veikiant prie kompiuterio, pedagogas gali užduoti įvairių klausimų, kurie skatintų ne tik kompiuterinės veiklos įgūdžius, bet ir būtų skatinama jų raida. Žaisdami vaikai tyrinėja, sprendžia problemas ir atlieka veiksmus monitoriuje, ir tokia veikla gali skatinti įvairią vaiko raidą.
Kaip būtų galima panaudoti IKT vaikų komunikavimo kompetencijai gerinti grupėje ir namuos? Siūlyčiau tokias kryptis ir idėjas veiklai (jos yra numatytos mano įstaigos ugdymo programoje „Nuo…iki“):Kasdieninėje veikloje:
- kartu su vaikais dokumentuoti kasdieninį gyvenimą (fotografuoti, filmuoti, vedu kalendorių, dienoraštį);
- kartu žiūrėti vaikų laidas aktualiomis temomis ir jas aptarti;
- kartu su vaikais išbandyti kompiuterinius žaidimus ir kartu aptarti patirtus įspūdžius.
Idėjos projektinei veiklai:
- „Mano vardas“ : kilmė, reikšmė, tarimas, rašymas, dokumentavimas kartu su tėveliais.
- „Mano kalba (os)“: asmeninė vaiko kalbos biografija, remiantis tėvelių stebėjimais ir pasidalijimais.
- „Kas aš esu?“, „Kuom aš noriu būti?“: rašyti, kurti knygas, dokumentuoti kompiuteriu, rašyti istorijas, rinkti ateities svajones .
- Mėgstamos vietos“: kur patinka ir kodėl? Vaikai piešia, fotografuoja, vaikų posakiai užrašomi.
- „Mes patys kuriame žaidimus“: pasinaudodami fotoaparatu, kompiuteriu, kamera, grotuvu (atminties žaidimai, triukšmų/šlamesių įrašai; žaidimas „Kokie garsai yra mūsų darželyje?“, foto-mįslės „Kur tai yra mūsų darželyje?“).
- „Kuriame savo filmą“: pasirenkame temą, rašome scenarijų, suplanuojame filmavimo darbus, juos realizuojame, apipavidaliname programą.
- „Informacinės technologijos, jų gamyba“: laikraščiai, vaikų naujienos, reklaminiai klipai, muzikiniai klipai, žaidimų ir triukų filmai, garso ir video įrašai, foto istorijos, tiesioginės transliacijos.
- „Mes leidžiame knygą“: vaikai diktuoja istorijas, jos išverčiamos į kitas kalbas, vaikai piešia iliustracijas, įriša.
- „Kalbos mūsų šeimoje“: vaikai sužino, teiraujasi tėvų apie jų kalbų mokėjimo ir migracijos patirtį
- „Fotoreportažas“: su fotoaparatu išžvalgo savo aplinką, kelią į darželį, vėliau įterpia foto į savo aplinkos planą
- „Fotoreportažas“: su fotoaparatu išžvalgo tėvų darbo vietas ir dokumentuoja nuotraukomis.
Specialistai pataria
(iš E.Kamraza „Kompiuterinių žaidimų poveikis vaikams“)
Psichologai L. Kutner, C. Olson parašė knygą „Didelis vaikystės apiplėšimas: stebinanti tiesa apie kompiuterinius žaidimus, ir ką gali padaryti tėvai“ („Grand Theft Childhood: The Surprising Truth About Violent Video Games and What Parents Can Do“, 2007). Knygos pavadinimas priderintas prie populiaraus žaidimo GTA. Specialistai analizuoja, kaip kompiuteriniai žaidimai keičia dabartinius jaunimo įpročius. Keletas pastebėjimų iš knygos:
– berniukai ir vaikinai pastebimai dažniau renkasi smurtinius žaidimus, nei merginos;
– kuo daugiau vaikas turi emocinių problemų, tuo dažniau jis renkasi smurtinius žaidimus;
– tie vaikai, kurie dažniau renkasi suaugusiems (18+) skirtus žaidimus, dažniau įsivelia į muštynes, gadina kitų daiktus, gauna prastesnius pažymius, dažniau konfliktuoja su pedagogais;
– lengva suversti visą vaiko netinkamo elgesio kaltę kompiuteriniams žaidimams, nors dažniau smurtinių žaidimų pasirinkimas yra tik simptomas, kai priežastys kyla šeimoje.
Nors kompiuterinių žaidimų poveikis dar nėra iki galo aiškus (kiekvienas padarytas tyrimas, kuris atskleidžia neigiamą poveikį, yra dažnai smarkiai kritikuojamas), tėvams ir mokyklos personalui pravartu laikytis kai kurių taisyklių:
– domėtis, kokius žaidimus vaikas žaidžia;
– kartu stebėti, kaip vaikas žaidžia, kaip jis paaiškina žaidimo patrauklumą;
– neleisti žaisti žaidimų, jeigu jie netinka dėl amžiaus ar kitų kriterijų;
– su vaikais namuose ir moksleiviais mokyklose turi būti aptartos taisyklės iš anksto dėl leidimo žaisti tam tikrus žaidimus.
Susiję su tema:
- Author: Haugland, Susan W. Source: ERIC Clearinghouse on Elementary and Early Childhood Education Champaign IL. Computers and Young Children. ERIC Digest.
-
Daiva Kavaliauskienė Tikslingas IKT taikymas logopedo darbe
Dalinasi Daiva Kavaliauskienė
http://sesioszasys.lt/
Pranešimas skaitytas respublikinėje motodinėje-praktinėje konferencijoje
„IKT ir inovatyvių ugdymo metodų taikymas ikimokykliniame, pradiniame ir specialiajame ugdyme“- Šiauliai, 2010
Laisvai prieinami lavinamieji žaidimai vaikams
TuxPaint
Vaikams skirta žaisminga piešimo programa, turinti įvairių vaizdo efektų. Programoje atliekamus veiksmus lydi išradingai parinkti garsai. Išversta į lietuvių kalbą.
TuxPaint Stamps
TuxPaint programai skirtas piešinėlių rinkinys. Juos galima įkomponuoti į kuriamą paveikslėlį.
GCompris
Mokomųjų žaidimų rinkinys 2-10 metų vaikams, kuris lavina darbo kompiuteriu įgūdžius, padeda pažinti gamtos dėsnius, spręsti galvosūkius ir kt. Yra aštuonios teminės grupės, kuriose yra apie 100 žaidimų-pratimų. Dalinai išversta į lietuvių kalbą.
ChildsPlay
Programų rinkinys vaikams, panašus į Gcompris. Pratimų/žaidimų yra mažiau, pagrindiniai – abėcėlės ir garsų pažinimas, atminties lavinimas su „kortelėmis dvynėmis“.
Daugiau laisvai prieinamų mokomųjų žaidimų ikimokyklinio amžiaus vaikams čia:
Komentarai